Kambariniai augalai laboratoriniuose bandymuose gali pašalinti dalį kai kurių ore esančių junginių, tačiau įprastame kambaryje jų poveikis oro kokybei yra labai ribotas. Realiose namų sąlygose gerokai svarbiau mažinti taršos šaltinius, reguliariai vėdinti patalpas ir, kai reikia, naudoti tinkamas oro filtravimo priemones.
Tai nereiškia, kad augalų namuose laikyti neverta. Jie puošia interjerą, suteikia jaukumo, o jų priežiūra daugeliui žmonių yra maloni veikla. Toliau aptariami septyni populiarūs kambariniai augalai, jų priežiūros poreikiai ir tai, ką pagrįstai galima pasakyti apie jų poveikį namų aplinkai.
Ar kambariniai augalai iš tikrųjų valo orą?
Mintis apie „orą valančius augalus“ daugiausia paplito po laboratorinių bandymų, kuriuose augalai buvo laikomi mažose uždarose kamerose. Tokiomis sąlygomis kai kurie augalai ir jų substrate esantys mikroorganizmai iš tiesų pašalino dalį lakiųjų organinių junginių.
Tačiau įprastuose namuose oras nuolat juda ir keičiasi, todėl keli vazoniniai augalai teršalų pašalina per lėtai, kad poveikis būtų reikšmingas. Tyrimų apžvalgos ir EPA rekomendacijos rodo, kad taršos šaltinių mažinimas, vėdinimas ir tinkama filtracija yra gerokai veiksmingesni.
1. Fikusas
Fikusai vertinami dėl dekoratyvių, tankių lapų ir gali tapti ryškiu kambario akcentu. Juos geriausia laikyti šviesioje vietoje be stiprios tiesioginės saulės, saugoti nuo skersvėjų ir laistyti tik pradžiūvus viršutiniam žemės sluoksniui.
Fikuso nereikėtų pristatyti kaip veiksmingo oro valytuvo. Be to, kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Ficus benjamina, gali mesti lapus dažnai keičiant vietą ir yra toksiškos katėms bei šunims, todėl augalą laikykite gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
2. Sansevjera
Sansevjera, dabar dažnai vadinama Dracaena trifasciata, yra ištvermingas kambarinis augalas, tinkamas žmonėms, kurie nenori sudėtingos priežiūros. Ji pakelia silpnesnį apšvietimą ir ją reikia laistyti rečiau nei daugelį kitų kambarinių augalų. Svarbiausia neleisti vandeniui ilgai stovėti vazone.
Nors sansevjera dažnai reklamuojama kaip miegamojo augalas, keli vazonai nepakeičia vėdinimo ir reikšmingai nepagerina deguonies kiekio kambaryje. Augalas yra toksiškas katėms ir šunims, o suėstas gali sukelti pykinimą, vėmimą ar viduriavimą.
3. Arekos palmė
Arekos palmė (Dypsis lutescens) vertinama dėl vešlių lapų ir tropinės išvaizdos. Jai tinka šviesi vieta be kaitrios tiesioginės saulės, tolygiai drėgna, bet neužmirkusi žemė ir pakankamai erdvės augti.
Kaip ir kiti augalai, arekos palmė išgarina dalį vandens, tačiau vienas augalas nepakeičia oro drėkintuvo ir neturėtų būti pristatomas kaip veiksminga oro valymo priemonė. ASPCA ją nurodo kaip netoksišką katėms ir šunims.
4. Chlorofitas
Chlorofitas (Chlorophytum comosum), dar vadinamas žaliuoju svyrūnu, yra vienas lengviausiai prižiūrimų kambarinių augalų. Jis gali augti tiek šviesioje vietoje be tiesioginės saulės, tiek silpniau apšviestame kambaryje. Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, ir nepalikite vazono stovėti vandenyje.
Ilgainiui chlorofitas išleidžia ant ilgų stiebų augančias atžalas, kurias lengva įšaknydinti. Tai patogus pasirinkimas lentynoms ar pakabinamiems vazonams. Teiginių, kad vienas augalas reikšmingai pašalina anglies monoksidą ar benzeną iš kambario oro, geriau nevartoti. ASPCA chlorofitą nurodo kaip netoksišką katėms ir šunims.
5. Spatifilis
Spatifilis (Spathiphyllum) vertinamas dėl tamsiai žalių lapų ir baltų, žiedus primenančių pažiedlapių. Jam tinka šilta vieta ir ryški, netiesioginė šviesa, nors augalas gali pakęsti ir silpnesnį apšvietimą. Žemę laikykite saikingai drėgną, tačiau neleiskite šaknims ilgai mirkti vandenyje.
Spatifilis nėra patikima priemonė pelėsio sporoms ar cheminiams teršalams šalinti, todėl jis nepakeičia drėgmės kontrolės ir vėdinimo. Augalas yra toksiškas katėms ir šunims: sukramtytas gali dirginti burną, sukelti seilėtekį, vėmimą ar apsunkinti rijimą.
6. Dracena
Dracenos yra dekoratyvūs, palyginti nereiklūs kambariniai augalai, išsiskiriantys ilgais siaurais lapais. Jas geriausia laikyti šiltoje vietoje, kur gauna daug netiesioginės šviesos. Laistykite tik tada, kai viršutiniai keli centimetrai žemės pradžiūsta, nes nuolat drėgnoje žemėje gali pradėti pūti šaknys.
Dracenos nereikėtų pristatyti kaip veiksmingos benzeno, ksileno ar buitinės chemijos garų šalinimo priemonės. Ji taip pat yra toksiška katėms ir šunims, o suėsta gali sukelti vėmimą, seilėtekį, apetito sumažėjimą ir silpnumą.
7. Bostono papartis
Bostono papartis (Nephrolepis exaltata ‘Bostoniensis’) turi vešlius, svyrančius lapus ir geriausiai auga šviesioje vietoje be kaitrios tiesioginės saulės. Jam patinka didesnė oro drėgmė ir tolygiai drėgna žemė, tačiau vazone neturėtų kauptis vanduo.
Nėra pagrindo teigti, kad šis augalas reikšmingai sumažina dulkių koncentraciją ar padeda alergiškiems žmonėms. Pavadinimą verta patikslinti iki konkrečios rūšies, nes ne visi papartėliais vadinami augalai yra vienodi. ASPCA Bostono papartį nurodo kaip netoksišką katėms ir šunims.
Kaip iš tikrųjų gerinti namų oro kokybę
Nėra pagrįstos rekomendacijos, kiek kambarinių augalų reikėtų laikyti tam tikrame kambario plote, kad jie pastebimai išvalytų orą. Keli įprasti vazoniniai augalai tam nėra pakankamai veiksmingi.
Norint gerinti namų oro kokybę, svarbiau:
- mažinti taršos šaltinius, pavyzdžiui, tabako dūmus, pelėsį ir stiprių cheminių priemonių garus;
- gaminant maistą ir prausiantis naudoti ištraukiamąją ventiliaciją;
- reguliariai vėdinti, kai lauko oro kokybė tam tinkama;
- kontroliuoti perteklinę drėgmę ir pašalinti jos priežastį;
- prireikus naudoti patalpai tinkamą oro filtravimo įrenginį;
- reguliariai valyti dulkes ir prižiūrėti ventiliacijos sistemas.
Augalų lapus taip pat verta nuvalyti, tačiau pirmiausia dėl augalo išvaizdos, fotosintezės ir kenkėjų kontrolės, o ne dėl reikšmingo kambario oro valymo.
Svarbiausia
Kambariniai augalai gali suteikti namams žalumos, jaukumo ir tapti malonia kasdienės priežiūros veikla. Tačiau įprastomis namų sąlygomis keli augalai neišvalo oro taip efektyviai, kaip kartais teigiama reklaminiuose straipsniuose.
Augalą rinkitės pagal kambario apšvietimą, turimą vietą, priežiūros poreikius ir saugumą vaikams bei gyvūnams. Oro kokybei gerinti pirmiausia pasirūpinkite vėdinimu, drėgmės kontrole ir taršos šaltinių mažinimu.
Šaltiniai
- EPA – kaip gerinti patalpų oro kokybę
- PubMed – vazoniniai augalai nepagerina patalpų oro kokybės
- ASPCA – toksiškų ir netoksiškų augalų duomenų bazė
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Laboratoriniuose bandymuose įvairūs augalai pašalino dalį kai kurių lakiųjų junginių, tačiau įprastame kambaryje keli augalai oro neišvalo reikšmingai. Todėl augalus geriau rinktis pagal jų išvaizdą, priežiūros poreikius ir saugumą, o ne pagal pažadus apie oro valymą.
Augalai gali pašalinti teršalus mažose uždarose laboratorinėse kamerose, tačiau šių rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti įprastiems namams. Realiose patalpose vėdinimas ir taršos šaltinių kontrolė yra daug veiksmingesni.
Nėra moksliškai pagrįstos taisyklės, kad reikėtų vieno augalo 10–15 m² plotui. Įprastas augalų skaičius kambaryje neturėtų būti vertinamas kaip oro valymo priemonė. Augalų kiekį rinkitės pagal turimą vietą ir tai, kiek jų galite tinkamai prižiūrėti.
Kambarinius augalus galima laikyti miegamajame, jei jiems pakanka šviesos ir galite tinkamai juos prižiūrėti. Tačiau sansevjera ar kiti augalai reikšmingai nepadidina deguonies kiekio kambaryje ir nepakeičia vėdinimo. Augalą rinkitės pagal miegamojo sąlygas, priežiūros poreikius ir saugumą augintiniams.
Chlorofitas, arekos palmė ir Bostono papartis paprastai laikomi netoksiškais katėms ir šunims. Sansevjera, dracena, spatifilis ir fikusas gali būti kenksmingi juos sukramčius, todėl juos laikykite gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Turint mažų vaikų, bet kurį augalą, jo žemę ir trąšas taip pat saugiau laikyti nepasiekiamai.
