Stomatitas vaikui – bendras burnos gleivinės uždegimo ir pažeidimų pavadinimas. Burnoje gali atsirasti skausmingų opelių, pūslelių, paraudimų arba baltų apnašų. Tai nėra viena konkreti liga: simptomus gali sukelti aftos, mechaninis pažeidimas, virusinė infekcija, rankų, pėdų ir burnos liga arba burnos pienligė.
Svarbiausia stebėti, ar vaikas gali gerti. Skausmingos burnos žaizdelės gali apsunkinti rijimą, todėl mažas vaikas gali atsisakyti skysčių, daugiau seilėtis arba norėti tik šaltų gėrimų. Gydymas priklauso nuo priežasties, todėl antibiotikai, antivirusiniai ar priešgrybeliniai vaistai neturėtų būti vartojami savarankiškai.
Kas gali sukelti burnos opeles ir apnašas vaikui?
Vien žodis „stomatitas“ neparodo tikslios problemos priežasties. Burnos pažeidimų gali atsirasti vaikui įsikandus į lūpą ar skruostą, susižeidus aštriu maistu, dėl aftų, virusinės infekcijos arba burnos pienligės.
Daugybinės skausmingos opos su karščiavimu gali būti susijusios su herpesiniu gingivostomatitu arba rankų, pėdų ir burnos liga. Baltos apnašos, kurių nepavyksta lengvai nuvalyti, gali būti pienligės požymis. Jeigu opos nuolat kartojasi, gydytojas gali įvertinti, ar nereikia ieškoti geležies, folio rūgšties, vitamino B12 trūkumo arba kitos sveikatos problemos. Nereikėtų savarankiškai nuspręsti, kad vaikui trūksta vitaminų, ir pradėti vartoti papildų neatlikus įvertinimo.
Kaip gali atrodyti vaiko burnos pažeidimai?
Požymiai priklauso nuo priežasties. Atkreipkite dėmesį ne tik į opelių išvaizdą, bet ir į vaiko savijautą:
- viena ar kelios apvalios, skausmingos opos gali būti aftos arba mechaninio pažeidimo pasekmė;
- daugybinės opos, pūslelės ant lūpų, paraudusios ar kraujuojančios dantenos, karščiavimas ir gausus seilėtekis gali būti herpetinio gingivostomatito požymiai;
- burnos opos kartu su dėmelėmis ar pūslelėmis ant delnų, pėdų arba sėdmenų gali rodyti rankų, pėdų ir burnos ligą;
- baltos, varškę primenančios apnašos, kurių nepavyksta lengvai nuvalyti, gali būti burnos pienligė;
- skausmas ryjant, atsisakymas gerti, retesnis šlapinimasis ir neįprastas mieguistumas gali rodyti skysčių trūkumą.
Skausmingos burnos opos dažnai sumažina norą valgyti, tačiau svarbiausia stebėti ne suvalgyto maisto kiekį, o tai, ar vaikas gauna pakankamai skysčių.
Ar stomatitas vaikui yra užkrečiamas?
Tai priklauso nuo burnos pažeidimų priežasties. Aftos ir mechaninio pažeidimo sukeltos žaizdelės nėra užkrečiamos. Tačiau herpesinis gingivostomatitas ir rankų, pėdų bei burnos liga yra virusinės infekcijos, kurios gali plisti kitiems žmonėms.
Kol vaikas serga, reikėtų nesidalyti puodeliais, įrankiais, rankšluosčiais ar dantų šepetėliais, dažnai plauti rankas ir vengti bučinių į lūpas. Burnos pienligė yra grybelinė infekcija, todėl jos gydymą ir higienos priemones, ypač žindomam kūdikiui, reikėtų aptarti su gydytoju arba vaistininku.
Ką daryti, kai vaikui skauda burną?
Gydymas priklauso nuo burnos pažeidimų priežasties, tačiau dažniausiai pirmasis tikslas yra sumažinti skausmą ir neleisti vaikui netekti skysčių. Kelias dienas vaikas gali suvalgyti mažiau nei įprastai, tačiau svarbu, kad jis reguliariai gertų.
Antibiotikai virusinių burnos pažeidimų negydo. Antivirusiniai, priešgrybeliniai ar kiti receptiniai vaistai vartojami tik tada, kai gydytojas nustato konkrečią priežastį.
Skysčiai ir maistas
Dažnai siūlykite mažais gurkšneliais vėsų vandenį arba kitą vaikui įprastą nerūgštų gėrimą. Kūdikiui dažniau siūlykite motinos pieną arba pieno mišinį. Jei kyla skysčių trūkumo rizika, dėl geriamojo rehidratacijos tirpalo pasitarkite su vaistininku arba gydytoju.
Tinka vėsus ir minkštas maistas, pavyzdžiui, jogurtas, košė, tyrė ar atvėsinta sriuba. Venkite rūgštaus, aštraus, labai sūraus ir karšto maisto bei gėrimų, nes jie gali sustiprinti skausmą. Neverskite vaiko valgyti, jeigu jis geria pakankamai. Vėsūs skysčiai, minkštas maistas ir rūgščių produktų vengimas rekomenduojami ir oficialiose vaikų sveikatos gairėse.
Skausmo mažinimas
Pagal vaiko amžių tinkamas paracetamolis arba ibuprofenas gali sumažinti skausmą ir padėti vaikui gerti. Vaistą duokite tik pagal informaciniame lapelyje nurodytą dozę arba gydytojo ar vaistininko rekomendaciją.
Nenaudokite suaugusiesiems skirtų burnos gelių, nuskausminamųjų skalavimo skysčių ar kitų vietinių preparatų, kol gydytojas arba vaistininkas nepatvirtino, kad jie tinkami konkretaus amžiaus vaikui. Skausmo kontrolė yra svarbi todėl, kad skaudant burną vaikui sunkiau išgerti pakankamai skysčių.
Burnos priežiūra
Jeigu vaikas leidžia, dantis valykite atsargiai minkštu dantų šepetėliu. Negramdykite baltų apnašų, nepradurkite pūslelių ir netepkite žaizdelių spiritu, vandenilio peroksidu ar kitomis dirginančiomis medžiagomis.
Mažam vaikui neduokite skalauti burnos skysčiu, jeigu jis dar nemoka jo saugiai išspjauti. Naudokite atskirą dantų šepetėlį, puodelį ir rankšluostį, ypač jei įtariama virusinė infekcija.
Kada reikia specialaus gydymo?
Burnos pienligei gali būti reikalingas priešgrybelinis vaistas, tačiau pirmiausia reikia įsitikinti, kad baltos apnašos nėra paprasčiausi pieno likučiai. Pienligės apnašų paprastai nepavyksta lengvai nuvalyti.
Herpesinio gingivostomatito atveju daugumai vaikų svarbiausi yra skysčiai ir skausmo mažinimas. Gydytojas gali svarstyti antivirusinį gydymą, jei liga pradėta vertinti anksti, simptomai yra sunkūs, vaikas negali gerti arba priklauso didesnės rizikos grupei. Rankų, pėdų ir burnos liga dažniausiai praeina savaime, todėl gydomi jos simptomai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dauguma pavienių burnos opelių užgyja savaime, tačiau delsti nereikėtų, jeigu vaikas negali pakankamai gerti, atrodo neįprastai mieguistas arba jo būklė blogėja. Kūdikiams ir mažiems vaikams skysčių trūkumas gali išsivystyti greičiau.
Skubią pagalbą kvieskite, jeigu:
- vaiką sunku pažadinti, jis sutrikęs arba elgiasi neįprastai;
- vaikui sunku kvėpuoti arba jis kvėpuoja labai dažnai;
- oda, lūpos ar liežuvis tampa neįprastai blyškūs, pilkšvi ar dėmėti, o oda – šalta;
- burnos pažeidimai atsirado kartu su sunkia alergine reakcija, veido ar liežuvio tinimu;
- vaiko būklė kelia tiesioginę grėsmę sveikatai ar gyvybei.
Tokiais atvejais skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.
Tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją, jeigu:
- vaikas atsisako gerti arba nesugeba nuryti skysčių;
- šlapinasi gerokai rečiau, o kūdikio sauskelnės lieka sausesnės nei įprastai;
- burna ir lūpos labai sausos, verkiant nėra ašarų, akys atrodo įdubusios;
- vaikas labai vangus, irzlus arba skausmo nepavyksta sumažinti;
- karščiuoja ir atrodo sunkiai sergantis;
- po pradinio pagerėjimo vėl pakyla temperatūra arba simptomai stiprėja;
- vaiko imuninė sistema nusilpusi dėl ligos ar gydymo;
- burnos pažeidimų atsirado šalia akies, skauda arba paraudo akis.
Negalėjimas palaikyti pakankamo skysčių kiekio yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių vaikui gali prireikti skubaus gydytojo įvertinimo.
Planuotai pasikonsultuokite su gydytoju arba odontologu, jeigu:
- viena burnos opa neišnyksta per 3 savaites;
- opos dažnai kartojasi, yra neįprastai didelės arba labai gausios;
- opa vis labiau skauda, kraujuoja arba atrodo kitaip nei anksčiau;
- įtariate burnos pienligę;
- burnos gleivinę nuolat traumuoja aštrus danties kraštas, plokštelė ar breketai;
- kartu pasireiškia kitų pasikartojančių ar neaiškių simptomų.
Gydytojas arba odontologas nuspręs, ar reikia papildomų tyrimų. Pasikartojančios opos savaime dar neįrodo, kad vaikui trūksta vitaminų. Burnos opą, kuri nepraeina ilgiau nei 3 savaites, rekomenduojama parodyti gydytojui arba odontologui.
Kaip sumažinti burnos pažeidimų ir infekcijų riziką?
Visų burnos opelių išvengti neįmanoma, nes jų priežastys skirtingos. Tačiau galima sumažinti traumų ir kai kurių infekcijų riziką:
- valykite vaiko dantis du kartus per dieną minkštu dantų šepetėliu;
- mokykite vaiką reguliariai plauti rankas;
- neleiskite dalytis puodeliais, įrankiais, rankšluosčiais ar dantų šepetėliais;
- patikrinkite, ar burnos nežeidžia aštrus danties kraštas, plokštelė ar breketai;
- sergant infekcija dažniau valykite dažnai liečiamus paviršius;
- reguliariai lankykitės pas odontologą;
- neduokite vitaminų papildų vien dėl burnos opelių, nebent juos rekomendavo gydytojas.
Svarbiausia
Stomatitas vaikui nėra viena konkreti liga. Burnos opeles, pūsleles ar apnašas gali sukelti trauma, aftos, virusinė infekcija arba pienligė, todėl gydymas priklauso nuo tikrosios priežasties.
Svarbiausia stebėti, ar vaikas gali pakankamai gerti. Vėsūs skysčiai, minkštas maistas ir pagal amžių tinkamas skausmo mažinimas dažnai padeda išlaukti, kol burnos pažeidimai pradės gyti. Jeigu vaikas atsisako gerti, šlapinasi rečiau, tampa vangus arba jo būklė blogėja, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Pakankamas skysčių vartojimas yra pagrindinė herpetinio gingivostomatito priežiūros dalis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ne visada. Aftos ir mechaninio pažeidimo sukeltos žaizdelės nėra užkrečiamos. Tačiau herpesinis gingivostomatitas, rankų, pėdų ir burnos liga bei kai kurios kitos infekcijos gali plisti kitiems žmonėms. Todėl svarbu plauti rankas ir nesidalyti puodeliais, įrankiais, rankšluosčiais ar dantų šepetėliais.
Pavienės burnos opos dažniausiai užgyja per vieną ar dvi savaites, tačiau trukmė priklauso nuo jų priežasties. Jeigu viena opa neišnyksta ilgiau nei 3 savaites, ją reikėtų parodyti gydytojui arba odontologui.
Dažnai siūlykite mažais gurkšneliais vėsių skysčių. Tinka minkštas ir vėsus maistas, pavyzdžiui, jogurtas, košė, tyrė ar atvėsinta sriuba. Venkite rūgštaus, aštraus, labai sūraus ir karšto maisto bei gėrimų, nes jie gali sustiprinti skausmą.
Pieno likučius nuo kūdikio liežuvio paprastai galima lengvai nuvalyti. Pienligės apnašos dažniausiai primena varškę, gali būti ant liežuvio, dantenų ar skruostų vidinės pusės ir lengvai nenusivalo. Įtarus pienligę reikėtų kreiptis į gydytoją arba vaistininką dėl tinkamo gydymo.
Tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją, jeigu vaikas negali gerti, šlapinasi gerokai rečiau, tampa labai vangus, verkiant nėra ašarų arba jo būklė blogėja. Skubios pagalbos reikia, jeigu vaiką sunku pažadinti, jis sutrikęs arba jam sunku kvėpuoti. Skausmingi burnos pažeidimai gali sukelti dehidrataciją, todėl pakankamas skysčių vartojimas yra svarbiausia priežiūros dalis.
Šaltiniai
- NHS – Burnos opos
- NHS – Rankų, pėdų ir burnos liga
- NHS – Burnos pienligė
- NHS – Dehidratacija
- Karališkoji vaikų ligoninė Melburne – Herpesinis gingivostomatitas
Pastaba
Šiame straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija ir ji nepakeičia gydytojo ar odontologo konsultacijos. Skirtingai atrodantys burnos pažeidimai gali turėti skirtingas priežastis, todėl vaikui reikalingas gydymas turėtų būti parenkamas tik įvertinus jo būklę. Jeigu vaikas negali gerti, šlapinasi rečiau, tampa vangus arba jo būklė blogėja, kreipkitės medicininės pagalbos.
Vaikams dehidratacijos rizika yra didesnė, o jos požymiai gali būti retesnis šlapinimasis, sausa burna, ašarų nebuvimas, įdubusios akys, mieguistumas ar irzlumas.
