Stomatitas vaikui – tai burnos gleivinės uždegimas, sukeliantis skausmingas žaizdeles, paraudimus ar baltas dėmes. Nors ši liga dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, ji gali labai apsunkinti valgymą, gėrimą ir net kalbėjimą. Mažieji tampa irzlūs, miega prasčiau ir praranda apetitą. Dažniausiai stomatitas diagnozuojamas vaikams nuo kūdikystės iki mokyklinio amžiaus, nes jų imuninė sistema dar tik formuojasi ir yra jautresnė įvairiems dirgikliams. Svarbu suprasti, kad stomatitas nėra vien tik pavienė žaizdelė burnoje – tai gali būti ir visos organizmo reakcijos požymis.
Pagrindinės stomatito priežastys
Kodėl atsiranda stomatitas vaikui? Priežasčių gali būti daug, tačiau specialistai išskiria kelias dažniausiai pasitaikančias: virusinės infekcijos, ypač herpes virusas, silpnesnis imunitetas po peršalimo ar kitų ligų, vitaminų (ypač B grupės ir C) trūkumas, netinkama burnos higiena, gleivinės pažeidimai, pavyzdžiui, įkandimas ar aštrus maisto gabalas.
Stomatitas taip pat gali atsirasti po antibiotikų vartojimo, nes sutrinka burnos mikroflora. Kartais liga išsivysto net dėl alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus ar dantų pastą. Jeigu stomatitas pasikartoja dažnai, verta pasitarti su gydytoju dėl galimų lėtinių organizmo susilpnėjimų.
Stomatito simptomai vaikams
Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius požymius, kurie gali išduoti stomatitą. Pirmiausia – burnos gleivinėje atsirandančios baltos ar gelsvos opos, kurios dažniausiai apsuptos raudonu apvadu.
Taip pat gali pasireikšti raudona, patinusi gleivinė, skausmas valgant ar geriant, blogas burnos kvapas. Kai kurie vaikai skundžiasi deginimo jausmu burnoje, todėl atsisako net mėgstamo maisto. Sunkesniais atvejais pasireiškia karščiavimas, bendras silpnumas, padidėję limfmazgiai. Jei vaikas tampa irzlus, dažnai verkia ir praranda apetitą, tėvams reikėtų įtarti stomatitą ir stebėti simptomus.
Stomatito rūšys
Gydytojai išskiria kelias pagrindines stomatito formas.
Herpinis stomatitas – sukeltas herpes viruso, dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, daugybinėmis opelėmis ir bendra silpna vaiko savijauta.
Aftinis stomatitas – tai dažniausia forma, kai burnoje atsiranda pavienės opos, trukdančios kramtyti ar kalbėti.
Kandidozinis stomatitas – dar vadinamas pienlige, dažniau pasitaiko kūdikiams – jis pasireiškia baltomis apnašomis burnoje.
Traumatinis stomatitas – atsiranda po mechaninio gleivinės pažeidimo.
Suprasdami šių rūšių skirtumus, tėvai lengviau įvertins, kokios priemonės gali būti veiksmingiausios.
Stomatito gydymas vaikui
Kaip gydyti stomatitą vaikui? Gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Lengvesniais atvejais taikomas simptominis gydymas – skausmą malšinantys geliai ar purškalai, specialūs burnos skalavimo skysčiai.
Virusinio stomatito atveju gydytojas gali skirti antivirusinius preparatus, o esant bakteriniam uždegimui – antiseptikus arba antibiotikus. Natūralios priemonės, tokios kaip ramunėlių ar šalavijų nuovirai skalavimui, padeda raminti gleivinę ir mažinti uždegimą. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių – jei gerti sunku, siūlykite šaltą arbatą, vandenį mažais gurkšneliais, trintą maistą, jogurtus. Svarbu vengti aštraus ar rūgštaus maisto, nes jis gali dar labiau sudirginti burnos gleivinę.
Jei stomatitas yra kandidozinis, gydytojas gali paskirti priešgrybelinius preparatus. Nepatartina gydytis vien tik namų priemonėmis, jei simptomai nepraeina per kelias dienas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors stomatitas vaikui dažniausiai praeina per 7–10 dienų, yra atvejų, kai būtina kreiptis į specialistą. Pavyzdžiui, jei opos labai skausmingos ir vaikas visiškai nevalgo, jei karščiavimas viršija 38,5 °C, jei stomatitas kartojasi daugiau nei kelis kartus per metus arba jei pastebite stiprų burnos kvapą, pūlius ar patinimą. Gydytojas pediatras ar vaikų odontologas įvertins būklę ir paskirs tinkamiausią gydymą. Kartais gali prireikti atlikti kraujo tyrimus, kad būtų nustatyta, ar vaiko organizmui netrūksta tam tikrų vitaminų ar mineralų.
Kaip išvengti stomatito?
Profilaktika yra paprastesnė nei gydymas. Tėvai gali padėti sumažinti stomatito riziką keliais būdais. Pirmiausia – mokyti vaiką taisyklingai valytis dantis bent du kartus per dieną. Taip pat svarbu riboti saldžių užkandžių vartojimą, nes jie sudaro palankią terpę bakterijoms. Pilnavertė mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, vitaminų ir mineralų, padeda stiprinti imunitetą.
Nepamirškite reguliariai lankytis pas odontologą – jis gali pastebėti ankstyvus pokyčius burnoje. Stiprinant vaiko imuninę sistemą grynu oru, fiziniu aktyvumu ir pakankamu miegu, stomatito rizika taip pat sumažėja. Tėvams svarbu stebėti, kad vaikas nekramtytų nagų ar žaislų, nes taip lengvai patenka bakterijos.
Išvada
Stomatitas vaikui – dažna, bet nemaloni liga, kuri gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir priversti tėvus sunerimti. Laiku pastebėjus pirmuosius simptomus, galima greitai imtis veiksmų ir sumažinti diskomfortą. Tinkama burnos higiena, subalansuota mityba ir reguliarūs vizitai pas gydytoją padeda išvengti ligos pasikartojimo.
Jei stomatitas užsitęsia ar pasireiškia itin stipriai, nedelskite kreiptis į gydytoją – tik specialistas gali parinkti geriausią gydymo būdą. Atsakingas požiūris į vaikų burnos sveikatą užtikrina, kad mažyliai galės augti sveiki, linksmi ir kupini energijos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, sukeliantis skausmingas žaizdeles, paraudimus ar apnašas burnoje.
Dažniausi požymiai: baltos ar gelsvos opos su raudonu apvadu, patinusi ir skausminga burnos gleivinė, blogas burnos kvapas, sumažėjęs apetitas, kartais karščiavimas.
Priežasčių gali būti daug: virusinės infekcijos, silpnesnis imunitetas, vitaminų trūkumas, burnos higienos stoka, alergijos ar net burnos gleivinės pažeidimai.
Taip, kai kurios formos, pavyzdžiui, herpinis stomatitas, gali būti užkrečiamos. Svarbu vengti artimo kontakto ir dalijimosi indais, kol liga nepraeina.
Lengvesniais atvejais skiriami skausmą malšinantys geliai, skalavimai, antivirusiniai ar priešgrybeliniai vaistai – priklausomai nuo priežasties. Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir vengti dirginančio maisto.
Jei vaikas visiškai atsisako maisto ar gėrimų, karščiuoja daugiau nei 38,5 °C, opos nepraeina per 7–10 dienų ar stomatitas kartojasi dažnai, būtina kreiptis į specialistą.
Taip, reguliari burnos higiena, pilnavertė mityba, pakankamas vitaminų kiekis ir imuniteto stiprinimas padeda sumažinti stomatito riziką.
Pastaba
Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir skirta tik švietimo tikslams. Ji nepakeičia gydytojo konsultacijos ar gydymo. Jei jūsų vaikui pasireiškia stomatito simptomai, kurie nepraeina arba stiprėja, būtinai kreipkitės į gydytoją ar vaikų odontologą. Tik specialistas gali įvertinti individualią būklę ir paskirti tinkamiausią gydymą.
