„Žinojimas savęs – tai didžiausia išmintis.“ – Sokratas
Savivertė ir pasitikėjimas savimi – tai pamatai, ant kurių statome savo gyvenimą. Ar kada susimąstėte, kodėl vieni žmonės drąsiai žengia pirmyn, o kiti dvejoja kiekviename žingsnyje? Pasitikėjimas savimi ir sveika savivertė nėra dovana, kurią gauname gimdami. Tai nuolat lavinamos savybės, kurių pagrindą sudaro mūsų mintys, įpročiai ir aplinka. Ugdyti pasitikėjimą galima kiekvieną dieną – ir ši kelionė yra lengvesnė, nei atrodo.
1. Pripažinkite savo stiprybes
Žmogaus protas dažnai yra linkęs labiau pastebėti trūkumus nei privalumus. Tai natūralu, bet neproduktyvu. Jei norite stiprinti savivertę, pradėkite nuo paprasto pratimo – užrašykite tris ar penkias savo stipriąsias puses. Tai gali būti bet kas: gebėjimas išklausyti, kūrybiškumas, disciplina ar net humoro jausmas. Kai vizualiai matote savo stiprybes, lengviau priminti sau, kad jūsų vertė slypi ne tik pasiekimuose, bet ir asmenybėje.
Tokie sąmoningi priminimai tampa savotiška apsauga nuo kritikos – tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Laikui bėgant ši praktika įtvirtina teigiamą savęs suvokimą.
2. Kelkitės realius tikslus
Per aukšti, iškart sunkiai pasiekiami tikslai dažnai baigiasi nusivylimu. Savivertė auga ne per vieną didelį šuolį, o per daugybę mažų pergalių. Jei norite pradėti sportuoti, nebūtina iš karto registruotis į maratoną – pradėkite nuo kelių pasivaikščiojimų per savaitę. Jei svajojate apie naują karjerą, pirmiausia užsirašykite į kursus ar mokymus.
Kiekvienas pasiektas tikslas, kad ir koks nedidelis, tampa akmenėliu, ant kurio statomas tvirtas pasitikėjimo savimi pamatas. Maži laimėjimai moko, kad galite daugiau, nei manėte.
3. Išmokite sakyti „ne“
Žemas savęs vertinimas dažnai pasireiškia nuolatiniu noru įtikti kitiems. Mes bijome nuvilti, todėl imamės papildomų darbų, sutinkame su nepatogiomis situacijomis ar net aukojame savo laiką. Tačiau mokėjimas pasakyti „ne“ yra vienas svarbiausių žingsnių ugdant pagarbą sau.
Ribų nustatymas – tai ne savanaudiškumas, o sąmoningas savęs saugojimas. Kai atsisakote veiklos, kuri neatneša naudos ar sekina jūsų jėgas, išsaugote energiją tam, kas iš tiesų svarbu. Ilgainiui pastebėsite, kad kiti pradės labiau gerbti jūsų laiką ir sprendimus.
4. Rūpinkitės kūnu ir mintimis
Kūno sveikata ir psichologinė būsena yra glaudžiai susijusios. Jei nuolat jaučiatės pavargę, neišsimiegoję ar maitinamės nesubalansuotai, natūralu, kad pasitikėjimas savimi mažėja. Tuo tarpu pakankamas miegas, subalansuota mityba ir reguliarus judėjimas daro stebuklus tiek fizinei, tiek emocinei būsenai.
Taip pat labai svarbi proto higiena. Meditacija, dėkingumo praktikos ar įkvepiančios literatūros skaitymas padeda išlaikyti ramybę ir sustiprinti pasitikėjimą. Kaip pažymi Kaišiadorių visuomenės sveikatos biuras, aukšta savivertė neatsiejama nuo gebėjimo pasirūpinti savo fizine ir emocine gerove.
5. Priimkite klaidas kaip mokymosi dalį
Klysti yra žmogiška, tačiau daugeliui klaidos tampa priežastimi abejoti savimi. Svarbiausia – keisti požiūrį. Vietoje klausimo „kodėl man nepasisekė?“ paklauskite „ką ši patirtis mane išmokė?“.
Kiekviena klaida yra galimybė augti. Ji rodo, kad bandėte, rizikavote, o tai savaime yra stiprybė. Žmonės, kurie moka iš klaidų pasisemti patirties, greičiau tobulėja ir tvirčiau jaučiasi ateityje. Kuo dažniau priimsite klaidas kaip mokymosi procesą, tuo labiau augs jūsų pasitikėjimas savimi.
6. Apsupkite save palaikančiais žmonėmis
Aplinka turi milžinišką įtaką mūsų savivertei. Jei nuolat esate tarp žmonių, kurie kritikuoja ar menkina, ilgainiui patys pradedate abejoti savimi. Priešingai, būdami tarp palaikančių, įkvepiančių žmonių, jaučiatės labiau verti, drąsiau imatės naujų iššūkių ir tikite savo jėgomis.
Tai nereiškia, kad turite visiškai nutraukti ryšius su visais kritikais. Tačiau sąmoningai rinkitės, su kuo praleidžiate daugiausia laiko. Kokybiški santykiai su žmonėmis, kurie jus palaiko, gali tapti stipriausiu pagrindu jūsų savivertei.
Pabaigai
Savivertės ir pasitikėjimo savimi ugdymas – tai nuolatinė praktika, o ne vienkartinis veiksmas. Maži žingsniai, tokie kaip savo stiprybių pripažinimas, realistiški tikslai, mokėjimas pasakyti „ne“, rūpinimasis savimi, mokymasis iš klaidų ir tinkama aplinka, gali kardinaliai pakeisti jūsų savivertę.
Pasitikėjimą savimi stiprina ne tik psichologinės praktikos, bet ir fizinė sveikata. Todėl verta sužinoti daugiau apie tai, kaip maistinės medžiagos veikia emocinę savijautą – apie tai rašome straipsnyje Vitaminai ir jų poveikis nuotaikai: ką verta žinoti kiekvienam
Kaip teigė Sokratas, pažinti save yra didžiausia išmintis. O kai pažįstate save ir mokate vertinti tai, ką turite – tik tuomet galite tikrai pasitikėti savimi.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Savivertė – vidinis savo vertės jausmas. Pasitikėjimas savimi – tikėjimas savo gebėjimais konkrečiose situacijose. Stipri savivertė dažnai didina pasitikėjimą savimi.
Pradėkite nuo 3–5 savo stiprybių sąrašo ir mažų, įgyvendinamų tikslų. Mažos pergalės pamažu augina savivertę ir pasitikėjimą savimi.
Pakankamas miegas, subalansuota mityba, judėjimas, dėkingumo praktikos ir refleksija. Šie įpročiai gerina emocinę būklę ir skatina pasitikėjimą savimi.
Sekite savo progresą, o ne kitų rezultatus. Neigiamas mintis perrašykite į neutralesnes: „mokausi“, „tobulėju“ – taip stiprinama savivertė.
Nusistatykite ribas ir iš anksto paruoškite mandagias frazes. „Ne“ saugo laiką ir energiją, todėl ilgainiui didina savivertę ir pasitikėjimą savimi.
aip. Pasitikėjimas savimi nepriklauso nuo ekstraversijos. Introvertams tinka tylus, nuoseklus stiprybių ugdymas ir aiškios ribos santykiuose.
